Ruoštis sveikinti mamytę pradėjome dar kai už lanko buvo šalta ir niūru.
Vasarą žydėjo gėlytė, atėjus šalčiams ji nunyko, bet žiedelyje gyveno sėklytės, kurias suradome ir pasėjome. Vaikučiai laistė, saulytė pro langelį vis dažniau pažvelgdavo. Išdygo mažas, silpnas daigelis, todėl reikėjo pagaminti gražų gražų vazonėlį, kuriame jis gyvens ir stiprės.
Ir štai puikus rezultatas – didelė, graži, su meile užauginta gėlytė, kuri džiugins mamytę.
O mamytė kaip saulytė, pasaulyje tik viena, todėl vaikai piešė su didele meile piešė jos potretą, kurį papuošė saulytėmis.
IU mokytoja metodininkė Jūratė Taraskevičienė
